Bundanti gamta (pasivaikščiojimai miške)
Pavasaris juntamas ne tik dėl šiltėjančių orų, vis kaitriau šildančios saulės bei parskridusių paukščių… apie tikrąjį pavasarį praneša ir bundanti gamta. Savaitgalį dauguma miesto žmonių suvažiavo į gamtą ir miškus, o mes (www.gamtoskvapai.lt komanda) nusprendėme patyrinėti spalvotąją miško pusę ir radome niūraus miško fone su nukritusiais pernykščiais lapais prasiskleidusius spalvingiausius žiedus!
Dalinamės fotoreportažu tiesiai iš miško su Jumis, tikimės, kad ir Jūs savaitgalį lankėtės gamtoje! Peržvelkite nuotraukas, ar jau matėte šiuos gražius pavasario žiedus?
- Žibuoklė, žibutė (Hepatica nobilis). Šį daugiametį augalą daugelis esate matę ir tai turbūt labiausiai laukiami pavasario žiedai. Šlaitai, pražydę mėlynos, violetinės ar balkšvos spalvos žibuoklėmis atrodo pasakiškai! Tik neskinkite jų, nuskintos jos greit vysta, pradeda byrėti žiedlapiai, o gamtoje jos žydės ir džiugins akis ilgiau. Žibuoklės laikomos nuodingu augalu, bet liaudies medicinoje žinomas žibuoklių antžeminės dalies vartojimas įvairių negalavimų gydymui. Žibuokles galite išvysti ir darželiuose, kiemų gėlynuose.
- Baltažiedė plukė (Anemone nemorosa). Mūsų miškuose sutinkamos ir geltonžiedės plukės. Dažnai pilnavidurės plukės auginamos darželiuose. Plukė yra nuodingas augalas, vaistinei žaliavai nenaudojamas. Grožėkimės šiuo augalu gamtoje, neskinkime, nes visas namo parsineštas augali grožis bus labai laikinas. Daugiau plukių miškuose bus balandžio pabaigoje, gegužės mėn., nužydėjusias miško puošmenas mėlynąsias žibuokles pakeis baltos ir geltonos plukės.
- Paprastoji vištapienė (Gagea lutea). Įsižiūrėkite į vištapienes, ar jos Jums neprimena mažų lelijų? Vištapienės yra mėgiamos bičių. Vištapienės naudojamos liaudies medicinoje (skausmo mažinimui), jų svogūnėliai valgomi. Šių augalų taip pat galite išvysti soduose, gėlių darželiuose, jos tikra pavasario puošmena.
- Pražangialapė blužnutė (Chrysosplenium alternifolium). Vasaros spalvų daugiametis augalas, kurio antžeminė dalis naudojama vaistinei žaliavai, liaudies medicinoje vartojama nuo blužnies ligų.
- Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum L.). Žalčialunkis yra mūsų miškų “sakura”, kuria geriau grožėtis iš tolo. Tai nedažnas augalas, bet pasivaikščiojimo metu matėme daugybę po mišką išsibarsčiusių žalčialunkio krūmelių. Jo rožinės arba baltos spalvos žiedeliai yra labai kvapnūs, bet žalčialunkis nuodingas augalas! Saugokite save ir savo vaikus, nes gražių ir kvapnių žiedelių pavilioti galite padaryti daug žalos sveikatai! Nuodingos visos augalo dalys, ypač žievė ir uogos. Jokiu būdu nesineškite šio augalo namo, nelieskite jo žievės, saugokite savo sveikatą. Žalčialunkis nors ir nuodingas, bet naudojamas homeopatijoje.
- Raudonoji plačiataurė (Sarcoscypha coccinea). Grybas, nevalgomas, bet itin naudingas miškui. Jį galite išvysti augantį tarp samanų, ant kelmų, nukritusių šakelių.
Dar matėme žydinčius šalpusnius, kuriuos galite rinkti hidrolatų distiliavimui (apie distiliavimą skaitykite čia); dygstančias dilgėles, kurios naudojamos ne tik maistui, bet ir kompresams bei plaukų skalavimui; garšvas, kurias galite naudoti ruošdami pavasarines salotas bei žaliuosius kokteilius; besiskleidžiančius ievų pumpurus ir daugybę kitų gamtos stebuklų.
Jei Jus domina teminiai renginiai (mergvakariams, vestuvėms, draugų vakarams, darbo vakarėliams), aromaterapinė konsultacija, norite išmokti gaminti natūralią kosmetiką namuose savo naudojimui (kremus, balzamus, muilus, šampūnus, dekoratyvinę mineralinę kosmetiką, higienos priemones, priemones SPA procedūroms…) arba norite užsiimti komercine kosmetikos gamybos veikla, bet nežinote nuo ko pradėti – susisiekite su manimi (+370 60880538 arba el. paštu [email protected]).
© Visos teisės saugomos! Kopijuoti be autoriaus sutikimo draudžiama! ©
